žydulys

žydulỹs sm. (3^a) K, LsB487, KŽ, Vgr, žydūlỹs (3^a) DūnŽ; D.Pošk 1. Vkš žr. žyduolis 1: Kur [svogūnas] žydūlỹs, bumbolas an galo Krš. Tie žydūliaĩ besėkliai Krš. Į žýdulius augti NdŽ. Cebules reik svadinti, kai an dangaus nėr nė saulės, nė mėnesio, ta neis į žýdūlius Krž. | prk.: Vyras jau žydūlỹs (persenęs), eina subinę atkišęs Krš. 2. žydinti gėlė: Gera jiem dabar ir bažnyčią papuošt: visi žydulė̃liai žydi Grž. 3. Rod žydėjimas.